vikrybė

vikrýbė sf. (1); Ser žr. vikrumas: 1. Vikrýbė greitybė, kaip be kaulų vyrai, mergos (sportininkai) Krš. 2. Ir vikrýbė gi tavo: ir visus darbus padarei, ir namus aptvarkei Krs. Antras pūstijo kunigaikštystę Turovskio, apsistojęs su abazu su visa vikrybe rš.